Baltijos šalys, kurios yra Europos Sąjungos (ES) narės nuo 2004 m., per labai trumpą laiką tapo puikiu finansų valdymo ir konkurencingumo bei investicijų skatinimo pavyzdžiu.
Po drąsaus koregavimo 2009 m., kuris apėmė labai reikšmingus valstybės išlaidų sumažinimus ir sutartinę fiskalinę politiką deficitui suvaldyti, šios trys rinkos išbandė greičiausią atsigavimą visoje ES. Paskutinį 2009 m. ketvirtį grįžo prie 6% augimo, nors per pirmuosius 9 metų mėnesius krito daugiau nei 15%. Statybos sektoriaus darbų apimtys krito 2009 m. ir mažmeninės prekybos sektorius, praradęs trečdalį savo dydžio tais pačiais metais, nustojo būti likusios ekonomikos balastu, o eksporto ir vidaus vartojimo bumas paskatino Baltijos šalis siekti tvirto ir tvaraus augimo kelio, pagrįsto produktyvumu, o ne burbuliukais. Jų nedarbo lygis visais atvejais jau yra mažesnis nei 9%.
In 2015 the value of the external assets of the Baltic central banks is higher than any other registered in their history, inflation (which used to be a huge concern during the previous years) has stopped being a problem, consumers’ confidence grows and public deficit is under control.
2015 m. Baltijos šalių centrinių bankų išorinio turto vertė jau buvo didesnė nei bet kurios kitos jų istorijoje užfiksuotos infliacijos (kuri ankstesniais metais kėlė didžiulį susirūpinimą), todėl tai nustojo būti problema, vartotojų pasitikėjimas auga ir valstybės deficitas yra kontroliuojamas.
Jų puikūs ekonominiai rodikliai pavertė Baltijos šalis ne tik savo regiono, bet ir visos ES augimo lyderiais.
Dėl savo teisinio saugumo, verslui palankios atmosferos, išskirtinės vietos ir išlaidų konkurencingumo, Lietuva taip pat yra labai patraukli logistikos platforma, galinti suteikti prieigą prie didžiųjų savo aplinkos rinkų ir laisvų ekonominių zonų su įdomiais fiskaliniais pranašumais. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į jų kainą ir patikimumą, daugelis sunkvežimių, įvežančių prekes į Rusiją iš Vakarų Europos, keliauja su lietuviškais numeriais.
